Europa nebegali remtis vien Jungtinėmis Valstijomis kaip pagrindiniu oro gynybos raketų tiekėju. Europos Sąjungos gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius pareiškė, kad ES šalys privalo skubiai didinti savo gamybą, nes Amerikos pramonė nebegali patenkinti augančio poreikio.
Kalbėdamas Paryžiaus gynybos ir strategijos forume, Kubilius pateikė nerimą keliančius skaičius, iliustruojančius milžinišką atotrūkį tarp realių mūšio lauko poreikių ir dabartinių gamybos pajėgumų.
„Ukrainai per metus reikia apie 2000 raketų „Patriot“ oro gynybos sistemai. Tuo tarpu per pirmąsias penkias Amerikos ir Izraelio karo prieš Iraną dienas JAV ir Persijos įlankos šalys tariamai panaudojo apie 800 „Patriot“ raketų. Tačiau amerikiečiai šiuo metu pagamina tik apie 750 tokių raketų per metus“, – cituoja Kubilių portalas „DefenseNews“.
Komisaras pabrėžė: ši matematika rodo, kad Europa negali pasikliauti vien Amerikos pramone. „Amerikiečiai negali pagaminti pakankamai. Štai kodėl turime plėtoti savo gamybą“, – sakė jis.
„Missile tour“ po Europą
Pastarosiomis savaitėmis Kubilius intensyviai lankėsi Europos ginklų gamyklose, siekdamas išsiaiškinti, kaip Europos Komisija galėtų padėti sparčiai didinti gamybą. Jo maršrute buvo Lenkijos bendrovės „PGZ“ ir „Mesko“, Vokietijos „Diehl Defence“, MBDA gamyklos Vokietijoje ir Italijoje bei Švedijos „Saab“ įmonė Linšiopinge.
Ši misija ypač svarbi po NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte pareiškimo, kuriame jis paragino Aljansą padidinti oro gynybos pajėgumus net 400 procentų.
Vienintelė europietiška alternatyva – SAMP/T
Šiuo metu vienintelė reali europietiška alternatyva amerikietiškam „Patriot“ yra prancūzų-italų sukurta SAMP/T sistema, kurią gamina „Eurosam“ konsorciumas. Jos efektyvumą jau patvirtino ukrainiečiai – sistema naudojama, be kita ko, Kijevo gynybai.
SAMP/T gali perimti balistines raketas, o artėjanti modernizacija žada dar labiau sustiprinti jos galimybes. Kitos europietiškos sistemos, tokios kaip vokiška „Iris-T“ („Diehl“), norvegiška „Nasams“ („Kongsberg“) ar MICA (MBDA), turi trumpesnį veikimo nuotolį ir labiau tinka trumpesnio nuotolio gynybai.
Tačiau visų šių sistemų gamyba turi būti smarkiai padidinta. „Suprantame, kad nepakanka vien turėti atsargų – turime sugebėti atlaikyti išsekimo karą“, – sakė MBDA generalinis direktorius Éric Béranger.
Išvada: laikas veikti dabar
Kubiliaus perspėjimas aiškus – šiuolaikiniame kare, kur priešininkai masiškai naudoja dronus ir raketas, oro gynyba tampa kritiniu ištekliumi. Europa, norėdama užtikrinti savo saugumą ir toliau remti Ukrainą, privalo greitai kurti nepriklausomus gamybos pajėgumus. Pasikliovimas vien JAV tiekimais ateityje gali tapti pavojingai rizikingas.
