JAV tarpininkaujamos taikos derybos tarp Rusijos ir Ukrainos, kuriomis siekiama užbaigti jau daugiau nei ketverius metus trunkantį karą, kol kas neduoda apčiuopiamų rezultatų. Nors per pastaruosius mėnesius įvyko keli derybų raundai, reali pažanga beveik nepasiekta, o pozicijos išlieka griežtai priešingos. Maskva ir toliau reikalauja teritorinių nuolaidų, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tokias sąlygas atmeta. Dėl to vis daugiau politikų ir analitikų pradeda abejoti, ar šis diplomatinis procesas apskritai gali baigtis susitarimu.
Apie sudėtingą situaciją kalba ir Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, kuris įspėjo, kad taikos derybos gali priartėti prie visiško žlugimo. Po trijų derybų raundų jis teigia nematantis realių ženklų, kad šalys artėtų prie kompromiso. Interviu Norvegijos laikraščiui „Verdens Gang“ Suomijos vadovas pripažino, kad derybos gali sustoti dėl kelių priežasčių – tiek dėl geopolitinių aplinkybių, tiek dėl to, kad konflikto šalys jau pasiekė ribą, už kurios nebegali žengti.
Suomijos prezidentas: konfliktas gali būti pasiekęs aklavietę
Pasak A. Stubbo, viena iš priežasčių, kodėl derybos gali žlugti, yra platesnė geopolitinė situacija. Jis atkreipė dėmesį, kad konfliktas Irane nukreipė dalį tarptautinės bendruomenės dėmesio nuo karo Ukrainoje. Tai gali susilpninti diplomatinį spaudimą Maskvai ir Kijevui bei apsunkinti bandymus pasiekti kompromisą.
Kita vertus, Suomijos prezidentas pabrėžė, kad pati derybų dinamika rodo aklavietę. Jo teigimu, Rusija ir Ukraina gali būti pasiekusios tokį etapą, kai nė viena pusė nebegali padaryti reikšmingų nuolaidų. Toks scenarijus dažnai tampa signalas, kad derybos gali būti nutrauktos, nes abi pusės tiesiog nebeturi erdvės judėti pirmyn.
Nepaisant kritikos, Stubbas pabrėžė, kad JAV diplomatai, bandantys tarpininkauti šiame procese, padarė viską, kas įmanoma. Suomijos prezidentas palaiko glaudžius ryšius tiek su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, tiek su Ukrainos vadovu Zelenskiu, todėl jo vertinimas laikomas gana svarbiu signaliniu įspėjimu apie dabartinę derybų būklę.
Didžiausia kliūtis – Rusijos okupuotų teritorijų klausimas
Didžiausia derybų kliūtis išlieka Rusijos kontroliuojamų Ukrainos teritorijų ateitis. Pasak Stubbo, būtent šis klausimas gali nulemti visų derybų likimą. Diskusijos dėl Donecko ir kitų okupuotų regionų statuso kol kas nepriartino šalių prie kompromiso.
Suomijos prezidentas taip pat išreiškė rimtų abejonių dėl Maskvos ketinimų. Jo teigimu, yra požymių, kad Rusija gali būti nesuinteresuota greitu taikos susitarimu. Tokia pozicija dar labiau komplikuoja diplomatinį procesą ir kelia klausimų, ar dabartinės derybos gali pasiekti realų rezultatą.
Zelenskis įspėja apie sudėtingėjančią geopolitinę situaciją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat pripažįsta, kad situacija tampa vis sudėtingesnė. Jo teigimu, įtampą dar labiau didina konfliktas Artimuosiuose Rytuose, ypač po bendrų JAV ir Izraelio oro smūgių prieš Iraną. Zelenskis teigia, kad ši situacija sustiprina Rusijos pasitikėjimą savimi ir gali paveikti karo dinamiką Europoje.
Nepaisant sudėtingos situacijos, Ukrainos vadovas pabrėžė, kad pagrindinės aplinkybės nesikeičia: Rusija ir toliau tęsia karą bei siekia destabilizuoti regioną. Kartu Kijevas ruošiasi galimam naujam Rusijos puolimui rytiniame fronte, kuris, pasak Ukrainos kariuomenės vertinimų, gali prasidėti artimiausiais mėnesiais.
Visa tai rodo, kad diplomatinis kelias į taiką šiuo metu išlieka itin trapus. Nors derybos formaliai dar vyksta, vis daugiau signalų rodo, kad jos gali įstrigti ilgam arba net visiškai žlugti.
