Didžiausia Saulės sistemos planeta Jupiteris garsėja milžiniškomis audromis, kurios gali siausti dešimtmečius ar net šimtmečius. Naujas mokslininkų tyrimas atskleidė dar vieną įspūdingą faktą – šios planetos atmosferoje fiksuojami žaibai gali būti gerokai galingesni nei tie, kuriuos stebime Žemėje.
Tyrėjai analizavo duomenis iš NASA misijos „Juno“ ir nustatė, kad kai kurie Jupiterio žaibai gali būti net iki milijono kartų galingesni už įprastus žaibus mūsų planetoje. Šis atradimas padeda geriau suprasti, kokie ekstremalūs procesai vyksta milžiniškos planetos atmosferoje.
Jupiterio audros – vienos didžiausių Saulės sistemoje
Jupiteris yra dujinė milžinė, kurioje vyksta itin galingi atmosferos procesai. Planetoje nuolat stebimos milžiniškos audros, o kai kurios jų, pavyzdžiui garsioji Didžioji raudonoji dėmė, egzistuoja jau šimtus metų.
Daugelis pro Jupiterį skridusių kosminių aparatų yra užfiksavę žaibų blyksnius. Jie dažniausiai matomi naktinėje planetos pusėje, kai milžiniški debesys trumpam nušvinta intensyvia šviesa.
Ankstesni tyrimai rodė, kad Jupiterio žaibai gali būti panašūs į vadinamuosius „superžaibus“, kurie kartais pasitaiko ir Žemėje, tačiau nauji duomenys rodo, kad jų energija gali būti dar didesnė.
„Juno“ zondas padėjo pažvelgti giliau
Situacija pasikeitė 2016 metais, kai NASA zondas „Juno“ pradėjo skrieti aplink Jupiterį. Jo įranga pasirodė pakankamai jautri, kad galėtų aptikti ne tik ryškiausius, bet ir silpnesnius žaibų blyksnius.
Vis dėlto stebėti žaibus šioje planetoje nėra paprasta. Tankūs debesų sluoksniai dažnai uždengia šviesos blyksnius, todėl jų tikrąją galią įvertinti sudėtinga.
Dėl šios priežasties mokslininkai pradėjo analizuoti ne tik šviesą, bet ir žaibų skleidžiamas radijo bangas, kurios gali prasiskverbti pro debesis ir suteikti tikslesnių duomenų apie jų stiprumą.
„Slaptos superaudros“ Jupiterio atmosferoje
Tyrimo metu mokslininkai sutelkė dėmesį į keletą didelių audrų Jupiterio šiaurinėje pusiaujo juostoje. Šios audros buvo stebimos 2021–2022 metais.
Mokslininkai jas pavadino „slaptomis superaudromis“, nes jos pasižymėjo intensyvia žaibų veikla, nors jų debesų bokštai nebuvo tokie aukšti kaip didžiausių Jupiterio audrų.
Per „Juno“ praskriejimus virš šių regionų buvo užfiksuota daugiau kaip 600 žaibo impulsų. Vidutiniškai blyksniai pasirodydavo maždaug tris kartus per sekundę.
Analizė parodė, kad jų energija svyravo nuo panašios į Žemės žaibus iki daugiau nei šimtą kartų galingesnės.
Kodėl šis atradimas svarbus
Mokslininkai pabrėžia, kad tokie tyrimai padeda geriau suprasti ne tik Jupiterį, bet ir visų dujinių milžinių atmosferą. Žaibai yra svarbi atmosferos procesų dalis, susijusi su energijos judėjimu, debesų struktūra ir audrų dinamika.
Jupiterio stebėjimai taip pat gali padėti geriau suprasti panašius reiškinius kitose planetose ir net už Saulės sistemos ribų.
