Lietuvos policija paskelbė skubų įspėjimą gyventojams: sukčių schemos tampa vis sudėtingesnės, o jų sukurtos fiktyvios internetinės svetainės taip tiksliai imituoja valstybinių institucijų, bankų ir sveikatos sistemos puslapius, kad net patyrę interneto vartotojai gali neatskirti tikros svetainės nuo netikros.
Policijos virtualaus patrulio „Facebook” paskyroje pasidalinta pavyzdžiais, kaip atrodo sukčių sukurtos svetainės — ir skirtumai kartais praktiškai nematomi.
Nukentėti gali bet kas — ne tik pagyvenę žmonės
Vienas labiausiai paplitusių mitų — kad sukčių aukos daugiausia yra vyresni ar mažiau išsilavinę žmonės. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorė Eglė Lukošienė šią prielaidą paneigia.
Pasak jos, sukčiai nerenka aukų pagal amžių ar išsilavinimą. Jų schemos darosi tokios sudėtingos, kad apgauti galima bet ką — įskaitant jaunimą, kuris, paradoksalu, kartais būna mažiau atsargus būtent dėl per didelio pasitikėjimo savo įgūdžiais internete.
Ekspertė taip pat atkreipia dėmesį, kad sukčiai ypač aktyvūs švenčių laikotarpiu, prieš išpardavimus ir vasaros atostogų sezonu — tada, kai žmonių dėmesys išsiblaško, o emocijos — padidėjusios.
Kaip veikia populiariausios sukčių schemos
Telefoniniai skambučiai. Sukčiai apsimeta bankų, policijos, „Google” ar mobiliojo ryšio operatorių atstovais. Jų tikslas — sukurti skubos jausmą: sąskaita bus užšaldyta, sutartis nutrūks, gresia bauda. Ši panika neleidžia aukai mąstyti racionaliai — ir žmogus pats perduoda savo prisijungimo duomenis ar atlieka pavedimą.
Svarbu žinoti: skambučiai dažnai nukreipti į rusakalbius asmenis, tačiau vis dažniau pasitaiko ir skambučių lietuvių kalba.
Fiktyvios svetainės ir „phishing” laiškai. Netikros el. parduotuvės, apgaulingi laiškai, skelbimai būsto nuomos platformose — visa tai sukurta taip, kad atrodytų įtikinamai. Ypač pavojingi skelbimai su neįtikėtinai žemomis kainomis ar itin viliojančiais pasiūlymais.
Socialiniai tinklai. „Facebook” tapo viena pagrindinių sukčių platformų. Melagingos reklamos, netikri profiliai, apgaulingi konkursai — visa tai pasiekia milijonus žmonių per kelias valandas.
Ženklai, kad kažkas negerai
Susidūrus su bet kokiu netikėtu skambučiu, žinute ar el. laišku — atkreipkite dėmesį į šiuos signalus:
Jus skubina priimti sprendimą nedelsiant. Prašoma atskleisti slaptažodžius, PIN kodus ar banko duomenis. Siūloma kaina ar nauda atrodo per gera, kad būtų tiesa. Skambutis „perjungiamas” tarp institucijų — pavyzdžiui, banko ir policijos. Reikalaujama atlikti pavedimą į nežinomą sąskaitą.
Eglė Lukošienė pabrėžia: nei bankai, nei policija, nei valstybinės institucijos niekada neprašo asmens duomenų ar prisijungimų telefonu. Policijos pareigūnai neskambina per „Viber”, „WhatsApp” ar kitas žinučių programėles.
Ką daryti, jei kyla įtarimas
Patikimiausia taisyklė — paprasta: kilus bent menkiausiam įtarimui, pokalbį nutraukite. Tuomet patys susiraskite oficialius institucijos kontaktus ir patikrinkite, ar skambutis tikras.
Jei perkate internetu — palyginkite kainas keliose parduotuvėse, patikrinkite pardavėjo profilį ir nerodykite skubos vien todėl, kad „likę tik keli vienetai”.
Jei vis dėlto tapote auka
Laikas šioje situacijoje kritiškai svarbus. Kuo greičiau — susisiekite su savo banku ir pranešite apie incidentą policijai. Kuo anksčiau bus informuoti, tuo didesnė tikimybė sustabdyti pinigų pervedimą ar užblokuoti sukčių sąskaitą.
Sukčiai niekada neatostogauja. Tačiau žinodami jų metodus — galite būti visada budresni už juos.
