Laikrodžių sukimas pavasarį ir rudenį jau daugelį metų kelia diskusijų visoje Europoje. Iš pradžių ši sistema buvo įvesta siekiant taupyti energiją ir geriau išnaudoti dienos šviesą, tačiau šiandien vis daugiau ekspertų abejoja, ar toks sprendimas vis dar turi realią naudą. Mokslininkai, sveikatos specialistai ir politikai vis dažniau kalba apie tai, kad laikrodžių keitimas gali turėti ne tik praktinių, bet ir neigiamų pasekmių žmogaus organizmui bei kasdieniam gyvenimui.
Viena svarbiausių priežasčių, kodėl ši tema vėl atsidūrė dėmesio centre, yra žmogaus biologinis laikrodis. Mūsų organizmas veikia pagal vadinamąjį cirkadinį ritmą – natūralų dienos ir nakties ciklą, kuris reguliuoja miegą, energijos lygį ir daugelį kitų organizmo procesų. Staigus laiko pasikeitimas, ypač pavasarį, kai laikrodis pasukamas valanda į priekį, gali sutrikdyti šią pusiausvyrą ir sukelti įvairių savijautos pokyčių.
Sveikatos specialistai vis dažniau kalba apie realias pasekmes organizmui
Tyrimai rodo, kad daliai žmonių prisitaikyti prie naujo režimo gali būti sudėtinga. Dažniausiai pasitaiko miego sutrikimų, nes organizmui reikia laiko priprasti prie ankstesnio kėlimosi. Kai kurie specialistai taip pat pastebi padidėjusį stresą, kuris gali būti susijęs su biologinio ritmo pokyčiais.
Kai kurių tyrimų duomenimis, pirmosiomis dienomis po laikrodžių pasukimo pastebimas ir šiek tiek didesnis širdies bei kraujagyslių problemų skaičius. Be to, prastesnė miego kokybė gali paveikti koncentraciją, o tai kartais tampa papildomu rizikos veiksniu, pavyzdžiui, vairuojant ar dirbant didesnio dėmesio reikalaujantį darbą.
Europa jau svarstė atsisakyti laikrodžių sukimo, tačiau sprendimas įstrigo
Diskusijos apie laikrodžių keitimo panaikinimą Europoje vyksta jau ne vienerius metus. Dar 2019 metais Europos Parlamentas pritarė idėjai atsisakyti sezoninio laiko keitimo, tačiau galutinis sprendimas taip ir nebuvo įgyvendintas. Pagrindinė priežastis – valstybės narės turi susitarti, kokį laiką pasirinkti nuolat: vasaros ar žiemos.
Šį procesą vėliau sustabdė ir kiti politiniai prioritetai, tarp jų pandemija bei ekonominiai iššūkiai. Vis dėlto visuomenės nuomonė daugelyje šalių išlieka gana aiški. Europos mastu atliktos apklausos parodė, kad net apie 84 procentai respondentų palaikytų laikrodžių sukimo panaikinimą.
Kodėl šis klausimas vis dar kelia ginčų tarp skirtingų šalių
Nepaisant visuomenės palaikymo, vieno sprendimo vis dar nepavyksta rasti. Skirtingos šalys turi skirtingus interesus. Šiaurinėse valstybėse dažniau palaikomas nuolatinis vasaros laikas, nes jis suteiktų ilgesnius šviesius vakarus. Tuo tarpu kai kuriose pietinėse Europos šalyse logiškesniu laikomas žiemos laikas, kuris labiau atitinka natūralų dienos ritmą.
Todėl sprendimas tampa ne tik moksliniu ar ekonominiu, bet ir politiniu bei kultūriniu klausimu. Vis dėlto daugelis ekspertų sutinka, kad dabartinė sistema, kai laikrodžiai sukami du kartus per metus, ilgainiui gali būti peržiūrėta.
Kol kas aišku tik viena – diskusija dėl laikrodžių keitimo Europoje dar nesibaigė, o galutinis sprendimas priklausys nuo to, ar valstybės sugebės susitarti dėl bendro laiko pasirinkimo ateityje.
