Mėnulis yra vienas atpažįstamiausių dangaus kūnų, tačiau jo vaizdas danguje niekada nebūna visiškai toks pat. Kartais matome ryškią pilnatį, kartais tik siaurą šviesų pjautuvą, o kartais Mėnulis beveik pradingsta tamsoje. Taip yra ne todėl, kad pats Mėnulis keistųsi, o todėl, kad kinta jo padėtis Saulės ir Žemės atžvilgiu. Dėl to jis kasnakt atrodo vis kitaip, ir būtent tai daro jį įdomų stebėti plika akimi.
Mėnulio fazės: kodėl jis kasdien atrodo vis kitoks?
Dažniausiai apie Mėnulį kalbame per fazes: jaunatį, priešpilnį, pilnatį ir delčią. Kai iš Žemės matome tik mažą šviesią dalį, tai vadiname Mėnulio pjautuvu. Vėliau apšviesta dalis didėja, kol galiausiai pasiekiama pilnatis. Po to viskas vyksta atvirkščiai. Šį ciklą žmonės naudoja nuo senų laikų – tiek kalendoriams, tiek žemdirbystei, tiek paprastam orientavimuisi laike. Lietuvoje Mėnulio fazes vis dar seka daug žmonių: vieni dėl sodininkystės, kiti dėl geresnių fotografijų ar dangaus stebėjimo.
Kokie reiškiniai Mėnulį daro ypatingą?
Vienas įspūdingiausių reiškinių yra Mėnulio užtemimas. Jis įvyksta tada, kai Žemė atsiduria tarp Saulės ir Mėnulio, o Mėnulis patenka į Žemės šešėlį. Jei užtemimas būna visiškas, Mėnulis gali nusidažyti rausvai ar oranžine spalva. Šis vaizdas dažnai vadinamas kraujo mėnuliu. Dar vienas įdomus reiškinys yra supermėnulis. Taip nutinka tada, kai pilnatis sutampa su momentu, kai Mėnulis yra arčiau Žemės nei įprastai. Tuomet jis atrodo kiek didesnis ir šviesesnis, nors skirtumas ne visada akivaizdus be palyginimo.
Mėnulio iliuzija ir švytintis Žemės atspindys
Kai Mėnulis yra žemai prie horizonto, jis dažnai atrodo didesnis, nei yra iš tikrųjų. Tai vadinama Mėnulio iliuzija. Šį įspūdį sustiprina aplinkiniai pastatai, medžiai ar kalvos, su kuriais mūsų akis lygina matomą diską. Tuo tarpu prie plonos Mėnulio pjautuvo formos kartais galima įžiūrėti ir silpną neapšviestą dalį. Tai vadinama Žemės šviesa arba žemės atspindžiu – tai Saulės šviesa, kuri pirmiausia atsispindi nuo Žemės ir tik tada silpnai apšviečia Mėnulį.
Ką verta žinoti stebint Mėnulį Lietuvoje?
Mėnulį stebėti paprasta – tam nereikia brangios įrangos. Užtenka giedro dangaus, atviros vietos ir kelių minučių kantrybės. Įdomiausia stebėti jį kelias dienas iš eilės: tada geriausiai matyti, kaip keičiasi fazės, kaip Mėnulis teka rytuose ir leidžiasi vakaruose, bei kaip jo paviršiuje išryškėja krateriai ir tamsesnės lygumos, vadinamos jūromis. Naudojant žiūronus ar nedidelį teleskopą, galima pastebėti dar daugiau detalių. Mėnulis išlieka vienu paprasčiausių, bet kartu ir įspūdingiausių dangaus objektų, kurį verta stebėti visais metų laikais.
