Ar įmanoma Marse užsiauginti maisto nenaudojant žemiškų trąšų, vandens ir įprastų žemės ūkio priemonių? Naujas Vokietijos mokslininkų tyrimas rodo, kad atsakymas gali būti teigiamas. Bremeno universiteto ZARM centro, Aplinkos procesų inžinerijos katedros ir Vokietijos aerokosminio centro DLR tyrėjai sukūrė trąšas iš cianobakterijų ir jomis sėkmingai užaugino valgomas vandens lęšes. Visa ši grandinė buvo paremta vien „Marso ištekliais“ – be žemiškų žaliavų.
Kaip iš bakterijų gimsta trąšos
Cianobakterijos, dar vadinamos melsvabakterėmis, yra vieni seniausių Žemės mikroorganizmų. Jos minta anglies dioksidu, o vykstant fotosintezei išskiria deguonį. Būtent šios savybės daro jas patrauklias kosmoso tyrimams. Marse yra daug anglies dioksido, todėl tokie mikroorganizmai teoriškai galėtų tapti pirmuoju žingsniu kuriant maistą ten, kur nėra įprastos žemės ūkio aplinkos.
Mokslininkai bakterijas augino taikydami simuliuotas Marso sąlygas ir naudodami medžiagas, kurios galėtų būti randamos šioje planetoje. Vėliau bakterijų masė buvo paversta maistingu fermentacijos produktu, veikiančiu kaip trąša. Svarbu tai, kad procesas vyko be deguonies ir be įprastų žemiškų priedų. Tokia technologija galėtų tapti pagrindu uždaroms maisto gamybos sistemoms kosmose.
Vandens lęšės kaip praktiškas maistas kosmose
Trąšoms išbandyti pasirinktos vandens lęšės – greitai augantis, baltymų turtingas vandens augalas. Azijoje jos vartojamos jau šimtmečius, o pastaraisiais metais vis dažniau minimos kaip perspektyvus ateities maistas. Šis augalas ne tik sparčiai dauginasi, bet ir yra beveik visas valgomas, todėl tinka taupiai naudoti ribotus išteklius.
Pasak tyrėjų, vandens lęšės gali būti įdomios ne tik Marso misijoms, bet ir Žemėje. Dėl didelės maistinės vertės, paprasto auginimo ir galimybės auginti jas uždarose sistemose šis augalas gali tapti naudingu produktu vietose, kur trūksta derlingos žemės ar vandens. Tai ypač aktualu regionams, kuriuose reikalingi tvarūs ir kompaktiški maisto gamybos sprendimai.
Ką tai reiškia būsimoms Marso misijoms
Ilgesnė kelionė į Marsą gali trukti nuo šešių iki aštuonių mėnesių, o visas projektas su buvimu planetoje – net kelerius metus. Todėl astronautams neužteks atsivežti tik konservų ar šaldyto maisto. Reikės sistemos, kuri leistų vietoje gaminti šviežią maistą ir kuo daugiau medžiagų naudoti pakartotinai.
Tyrėjų teigimu, iš vieno gramo džiovintų cianobakterijų buvo galima gauti net 27 gramus šviežios valgomos augalinės masės. Tai rodo, kad tokia sistema gali būti labai efektyvi. Jei technologija bus toliau tobulinama, ateityje Marse galėtų atsirasti uždari daržai, kuriuose maistas auginamas iš vietinių žaliavų, nenaudojant žemės, įprastų trąšų ar didelių vandens kiekių.
