2026 metų pradžia astronomijos bendruomenėje sukėlė nemažai diskusijų. Per pirmuosius metų mėnesius įvairiose pasaulio vietose užfiksuota gerokai daugiau ryškių meteorinių įvykių nei įprasta, o kai kuriais atvejais jų fragmentai pasiekė Žemės paviršių. Tokie objektai vadinami meteoritais – tai kosminiai kūnai ar jų dalys, kurios, įveikusios atmosferą, nukrenta ant Žemės.
Kai kurie šių įvykių buvo matomi plika akimi ir net sukėlė garsinius smūgius. Vienas labiausiai aptartų atvejų įvyko Koblenze, Vokietijoje, kur meteoritinis fragmentas pramušė namo stogą. Mokslininkai pabrėžia, kad vien tokio tipo incidentai pasitaiko retai, todėl keli panašūs įvykiai per trumpą laiką paskatino kelti klausimus apie galimus pokyčius netoli Žemės esančioje kosminėje aplinkoje.
Netikėtai didelis įvykių skaičius
Amerikos meteorų draugija, renkanti pranešimus apie meteorinius reiškinius visame pasaulyje, skelbia, kad per pirmąjį 2026 metų ketvirtį užfiksuota apie 38 didelius meteorinius įvykius, kai įprastai per tokį laikotarpį jų būna maždaug 18.
Dar labiau mokslininkus sudomino tai, kad padaugėjo ir ryškiausių atvejų. Meteorų, apie kuriuos pranešė daugiau nei 100 liudininkų, skaičius išaugo nuo 7 iki 14. Tokia statistika leidžia manyti, kad vien aktyvesni stebėtojai šio pokyčio nepaaiškina.
Išskirtinis 2026 metų kovas
Ypač daug dėmesio sulaukė 2026 metų kovas. Per šį mėnesį užfiksuoti penki įvykiai, apie kuriuos kiekvieną kartą pranešė daugiau nei 200 liudininkų. Tai daugiau nei per visus ankstesnius kovo mėnesius nuo 2011 metų kartu sudėjus.
Didžiausią atgarsį sukėlė kovo 8 dienos meteoritinis įvykis virš Vokietijos. Apie jį gauta net 3 229 pranešimai, o Koblenze vienas meteoritinis fragmentas pataikė į namo stogą.
Vos po devynių dienų maždaug dviejų metrų dydžio kosminis kūnas įskrido į atmosferą virš Ohajo valstijos JAV. Dar po kelių dienų, kovo 21 dieną, meteoritinė nuolauža pramušė gyvenamojo namo stogą Hiustone, Teksase.
Tokie įvykiai, vykstantys per trumpą laiką skirtinguose pasaulio regionuose, net patyrusiems astronomams atrodo neįprasti.
Ar šie įvykiai gali būti susiję?
Nors du ryškiausi atvejai – Vokietijoje ir Ohajuje – įvyko vos per devynias dienas, mokslininkai pabrėžia, kad tiesioginio ryšio tarp jų greičiausiai nėra. Skaičiavimai rodo, kad objektai į Žemės atmosferą atskrido iš skirtingų dangaus krypčių.
Vis dėlto ši įvykių seka paskatino diskusijas apie tai, ar artimoje Žemės aplinkoje šiuo metu gali būti daugiau didesnių kosminių fragmentų, nei manyta anksčiau.
Dar vienas svarbus pastebėjimas – net 79 procentai didesnių meteorinių įvykių sukėlė girdimas garso bangas. Tai rodo, kad objektai atmosferoje skilo gana žemai, todėl jie galėjo būti didesni arba tankesni nei įprasti meteoroidai.
Kokios galimos priežastys?
Kol kas mokslininkai svarsto kelias galimas šio reiškinio priežastis. Viena versija – tai gali būti tiesiog statistinis svyravimas, kuris ilgainiui išsilygins.
Kita galimybė – netoli Žemės gali judėti anksčiau nepastebėta kosminių nuolaužų grupė, kuri tam tikru laikotarpiu dažniau kerta mūsų planetos orbitą.
Taip pat svarstoma ir paprastesnė priežastis: šiandien daug daugiau žmonių stebi dangų, o išmanieji telefonai ir socialiniai tinklai leidžia greitai pranešti apie neįprastus reiškinius. Vis dėlto ši versija nepaaiškina fakto, kad kai kurie objektai pasiekė Žemės paviršių ir tapo realiais meteoritais.
Todėl mokslininkai pabrėžia, kad būtina rinkti daugiau duomenų ir tęsti stebėjimus. Kol kas aišku tik viena – 2026 metų pradžioje užfiksuota meteoritų aktyvumo banga, kuri verta rimtesnio mokslinio tyrimo.
